Įrašų RSS
Komentarų RSS

Dr. Giedrė Kobs 2016 m. spalio 22 d. dieną davė interviu LRT radijo laidai “Sveikata”, kurio pasiklausyti galite paspaudę šią nuorodą: laida “Sveikata”.

(Naujame interneto lange atsidarys nuoroda į LRT mediateką ir beliks paspaustį baltą trikampį (”Play”)

.

O jei norite daugiau sužinoti apie tai, kaip BE JOKIO CHIRURGINIO ĮSIKIŠIMO galite psirūpinti, kad jūsų vaikų veidai būtų neginčyjamai gražesni, skaitykite: “10 įdomių faktų apie veido grožį”

Rodyk draugams

Brangieji www.zandikaulis.lt skaitytojai, po šios straipsnių serijos „10 įdomių faktų apie veido grožį“ pasikeis jūsų požiūris į tai, ką matote aplinkui! Pradėsite kitaip žiūrėti į žmonių veidus, kitaip stebėti augančius savo vaikus, kitaip elgtis ir netgi kitaip valgyti. Gaila, kad daugelis Lietuvos žmonių dar nežino šių 10 faktų ir, užuot keitę savo įpročius, eina pas brangiausius gydytojus (arba net chirurgus) ir taiso dažniausiai savo pačių suformuotus netaisyklingus sąkandžius. Ir net veidus…

.

.

.

.

.

.

.

.

.

O juk tikrasis veido grožis yra universalus ir šiandien galiojantis lygiai taip pat kaip prieš tūkstančius metų.

Gražaus veido „receptas“ – tai matematiškai tiksliai paskaičiuotos proporcijos ir vadinamasis „aukso pjūvis“. Galbūt jau esate matę šias aukso pjūvio „kaukes“ su daugybe linijų. Labai gailam, bet eiliniam žmogui iš jų beveik nėra naudos - nebent sužinai, koks netobulas tavo paties veidas. Nuo ko priklauso veido grožis? Ir kodėl realiame gyvenime pastebime tiek daug nukrypimų nuo „aukso pjūvio“?

Pateiksime jums 10 įdomių ir tuo pačiu provokuojančių faktų, kurie padės bent iš dalies atsakyti į klausimus apie veido grožį. Ir apie liežuvio, nosies bei dantų sąsajas su veido grožiu. Taigi, jūsų laukia akistata su šiais 10 faktų, kurie žemiau bus pakomentuoti išsamiau:

Faktas Nr. 10: kadaise žmonių kaukolių forma buvo kitokia – dar nesugadinta dėl minkšto maisto

Faktas Nr. 9: nuolat praverta vaiko burna ilgainiui deformuoja veidą

Faktas Nr. 8: atsikišęs viršutinis žandikaulis – vienas iš gražaus veido bruožų

Faktas Nr. 7: graži nosis tiesiogiai susijusi su taisyklingu viršutiniu žandikauliu

Faktas Nr. 6: akys taip pat priklauso nuo viršutinio žandikaulio padėties

Faktas Nr. 5: ryškūs skruostikauliai – dar vienas gražaus veido požymis

Faktas Nr. 4: apatinis žandikaulis „seka“ paskui viršutinį

Faktas Nr. 3: platų dantų lanką suformuoja taisyklinga liežuvio ir lūpų padėtis

Faktas Nr. 2: veido forma susijusi su sveikata ir sėkme

Faktas Nr. 1: Pakeisti veido grožį? Įmanoma!

Rodyk draugams

  • Archeologiniai tyrimai rodo, kad prieš šimtmečius ir tūkstantmečius gyvenę mūsų protėviai turėjo visus 32 idealiai tiesius dantis.
  • Idealus šiuolaikinio žmogaus atstumas tarp krūminių dantų (kitaip tariant, dantų lanko plotis) yra 42 mm. Prieš šimtmečius gyvenusių žmonių dantų lankai buvo 10 mm platesni ir už šiuolaikinį „idealą“.
  • Mūsų protėviai turėjo ne tik pakankamai vietos protiniams dantims (kas šiandien pasitaiko nebe taip dažnai), bet ir už paskutinio protinio danties dar buvo 10 mm laisvos vietos.

.

Tyrinėjant protėvių dantis aiškėja, kad kai kas pakrypo siaubingai neteisinga linkme
.
  • Mūsų protėvių veido kaulai buvo žymiai daugiau atsikišę į priekį, negu įprasta šiais laikais.
Senovės žmogaus kaukolė (kairėje): apatinis žandikaulis gerokai didesnis, o smakras – atsikišęs į priekį pagal visus grožio etalonus Tipiška šiuolaikinė kaukolė (dešinėje): apatinis žandikaulis – trumpesnis horizontalia kryptimi, smakras – menkiau pastebimas
.
  • Nepanašu, kad pasikeitimų priežastis būtų evoliucija, nes mokslas rodo kitką: žmonių DNR nelabai pakito. Tačiau pastebėta, kad nuo pasaulio izoliuotų genčių kaukolės išsigimsta labai greitai: vos per 1–2 kartas nuo to momento, kai buvę „gamtos vaikai“ susipažįsta su civilizacija.
  • Labiau tikėtina kaukolės pokyčių priežastis – pakitusi mityba, t. y. kai žmonės kadaise pradėjo valgyti daugiau minkšto ir mažiau kieto maisto. Skirtingai nuo pirmykščių žmonių ir jų „kietos mitybos“, modernioje civilizacijoje mūsų dantys nedyla, kadangi apdorotų minkštų maisto produktų beveik nereikia kramtyti. Yra apskaičiuota, kad palyginus su pirmykščiais protėviais, mes šiais laikais kramtome maždaug 20 kartų (!) mažiau.
  • Pirmykščiams žmonėms burna kadaise tarnavo ir kaip darbo įrankis (pvz. gyvūnų odai plėšyti taip pat reikėjo gerokai patreniruoti veido raumenis).
  • Archeologiniai tyrimai rodo, kad dantų susigrūdimai atsirado daugmaž tuo metu, kai žmonės pradėjo kultivuoti žemdirbystę. Pakankamai įtikinamai skamba toks paaiškinimas: žemdirbystė padėjo žmonėms išgyventi, vartojant daug angliavandenių turinčių maisto produktų, kurie yra minkšti.



Navahų genties indėnas (nuo seniausių laikų keliautojai atsiminimuose rašydavo apie labai išraiškingą indėnų veido kaulų struktūrą).
.

  • Eskimai gali pasigirti puikiu sąkandžiu ir nepriekaištingais dantimis, dėl ko nereiktų stebėtis: jieišsaugojo tradicinę mitybą, kai tenka kramtyti kietą maistą. Žvelginat į nuotrauką žemiau, į akis krenta išraiškinga veido struktūra. Eskimų veidai būtų kitokie, jei jiems tektų mažiau kramtyti. Išvada: „Prarandi tai, ką mažiau naudoji“.

Jus taip pat gali sudominti Faktas Nr. 9: nuolat praverta vaiko burna ilgainiui deformuoja veidą

Rodyk draugams

Daugumos kūdikių veidai – dar nesugadinti žalingų įpročių ir neigiamų aplinkos veiksnių, todėl yra patrauklūs, subalansuoti ir ryškūs.

Šiuolaikinių vaikų žandikauliai gauna mažiau apkrovų, todėl veido raumenys nusilpsta ir nebeišlaiko apatinio žandikaulio. Pasekmė: nuolat pravira burna (vis daugiau mergaičių nuolat vaikšto nesučiaupusios lūpų). Šis įprotis daro didžiulį neigiamą poveikį veidui.

Jei burna nuolat pravira, veidas „tįsta“ žemyn dėl gravitacijos jėgų, kurių nekompensuoja per silpni raumenys. Vaikui augant, jo veidas siaurėja, labiau išryškėja nosis, skruostikauliai suplokštėja, pakinta akių forma, žandikauliai susiaurėja (o tai reiškia, kad kreivėja dantys!).

.

Gražus berniukas (kairėje) dovanų gavo smiltpelę ir tuomet dar nežinojo, kad šiam gyvūnėliui jis yra alergiškas. Berniukui nuolat užsikimšdavo nosis. Jis pradėjo vis dažniau kvėpuoti per burną. Pasikeitus kvėpavimo įpročiams, netrukus deformavosi jo veido forma.

Ką tokiais atvejais daro susirūpinę tėvai, nežinantys, kur slypi negražiai besideformuojančio veido priežastys? Žinoma, kreipiasi į chirurgus ir moka pinigus – kad operuotų žandikaulius. Pažvelkite į merginą dešinėje – jos burna ir po operacijos išliko pravira. Chirurgasi šalino simptomus, o ne priežastį, kas reiškia, kad žandikauliai vėl sugrįš į netaisyklingą padėtį, jei nebus pašalintas blogas įprotis – kvėpavimas per burną!

.

Tyrimai rodo, kad išsivysčiusiose pramoninėse šalyse keturmečiai vaikai 80 % paros laiko būna išsižioję(neatsitiktinai 80 % žmonių iš savo gydytojų sužino, kad jiems reikalingas ortodontinis gydymas – daugumos veidai „tįsta“ žemyn).

Įdomus faktas: visi gražūs žmonės sugeba lūpas sučiaupti lengvai – be ypatingų pastangų. O mergaitė, kurios nuotrauka yra dešinėje, yra įpratusi būti prasižiojusi. Nuotraukoje matyti, kad norėdama sučiaupti lūpas, ji turi įtempti smakro raumenis. Taip neturėtų būti - taisyklingo veido atveju lūpos sučiaupiamos be didelių pastangų.

Taip pat skaitykite: Faktas Nr. 8: atsikišęs viršutinis žandikaulis – vienas iš gražaus veido bruožų

Rodyk draugams

Skruosto linija puikiai atspindi viršutinio žandikaulio padėtį: gražių veidų linija yra labiau nutolusi nuo stataus kampo (tai matyti 2-oje ir 4-oje nuotraukoje iš kairės)

.

  • Kuo viršutinis žandikaulis daugiau atsikišęs į priekį, tuo daugiau jis veidui suteikia patrauklumo.
  • Ortodontai nėra matę per daug į priekį išsikišusio viršutinio žandikaulio – tokių šiais laikais nebėra.
  • Kuo daugiau viršutinis žandikaulis atsitraukęs atgal, tuo labiau „atsitraukiama“ nuo idealiai gražaus veido proporcijų, kadangi traukdamasis atgal, viršutinis žandikaulis tuo pačiu palinksta žemyn ir veidas pailgėja.
  • Dabartinėmis sąlygomis žmonių viršutinis žandikaulis tiesiog „krenta“ žemyn.

Vidurinėje nuotraukoje matomos gražios merginos genai nėra kuo nors geresni ar išskirtiniai. Tiesiog jos žandikaulis susiformavo teisingai – atsikišęs į priekį. Dešinėje matote kompiuterinę simuliaciją. Taip prieš daug tūkstančių metų galėjo atrodyti tipiškas merginos veidos (ryškus viršutinio žandikaulio augimas į priekį).

.

Tradicinė ortodontija visada išprovokuoja veido augimą vertikalia (t. y. neteisinga) kryptimi, dėl kurios veidas atrodo tik blogiau. Aukščiau - dviejų vaikų atvejai.

.

Tuo tarpu ortotropija (t. y. medicinos mokslas, likviduojantis ne simptomus, o sveikatos sutrikimų priežastis) paskatina viršutinio žandikaulio augimą į priekį – veidas pagražėja.

.

  • Žemiau pateikiamoje nuotraukoje tai akivaizdu: dvyniui Nr. 1 pašalinus dantis, smakras ilgainiui atsitraukė atgal, o dvyniui Nr. 2 po ortotropinio gydymo be jokio dantų rovimo ir kitų nemalonių procedūrų smakras labiau atsikišo į priekį ir veido profilis pagražėjo.

Rodyk draugams

Nosies dydis ir forma labai priklauso nuo viršutinio žandikaulio padėties.

Animacinių filmų dailininkai seniai žino tai, kas matyti aukščiau esančioje iliustracijoje: norint nupiešti gražaus žmogaus veidą, viršutinis žandikaulis turi būti išsikišęs į priekį. Ir atvirkščiai: jei reikia sukurti nepatrauklų „blogiečio“ veidą, viršutinis žandikaulis atitraukiamas atgal, o nosis vaizduojama pakumpusi (vadinamasis „vertikalios skruosto linijos veidas“).

Didelės ir kumpos nosys susiformuoja, kai viršutinis žandikaulis „krenta“ žemyn ir kartu su savimi žemyn tempia kremzlę.

Tokia nosis dažnai vadinama „romėniška“. Kodėl? Antikos laikais ji buvo būdinga būtent turtingesniems gyventojams, kurie galėjo sau leisti prabangą valgyti minkštą maistą, t. y. pradėjo maitintis panašiai, kaip ir mes XXI amžiuje, o jų viršutiniai žandikauliai pradėjo leistis žemyn.

Aukščiau pateikiamoje nuotraukoje pažvelkite į kairę statulą ir atkreipkite dėmesį, kokia plokščia jos skruostų linija, viršutinis žandikaulis nusileidęs žemyn ir atsitraukęs atgal, dėl ko susifomavo romėniška nosis. Tuomet tokia forma buvo pageidaujama, nes simbolizavo turtą. Kleopatros biusto (vidurinė nuotrauka) viršutinis žandikaulis taip pat nusileidęs žemyn ir nosis atrodo palyginti didelė. Nors žlungančios Romos imperijos žmonėms kumpa nosis kadaise ir atrodė gražiai, visgi šiuolaikiniu sveikatos ir estetikos požiūriu tai buvo žingsnis atgal. Vargingiau gyvenusių ir kietesnį maistą kramčiusių romėnų veidai buvo gražesni.

Rodyk draugams

Ši maža mergaitė buvo mokoma atlikti specialius burnos pratimus. Apatinėse nuotraukose akivaizdu, kaip jos viršutinis žandikaulis išaugo į priekį. Tuo pačiu pasikeitė ir jos akių padėtis (beje, svarbu pasakyti, kad ši mergaitė nenešiojo jokių gydančių mechaninių aparatų - viskas pasiekta vien mankštos pratimais).

Maišai po akimis ar patamsėję paakiai (žiūrėkite į žemiau esančią nuotrauką) – dažnas per stipriai atgal atsitraukusio viršutinio žandikaulio požymis.

Kuo daugiau viršutinis žandikaulis išauga atsikišęs į priekį, tuo patrauklesnės tampa akys. Kai kas pastebi, kad akys tampa „katiniškesnės“. Viršuje matote, kaip pasikeitė merginos akys, kai jos viršutinis žandikaulis buvo išstumtas į priekį.

Moteris su įspūdingai išsivysčiusiais plačiais žandikauliais ir katę primenančiomis akimis
.
.
Jei viršutinis žandikaulis augdamas ištįsta žemyn, akys atrodo tarsi išsprogusios, o išoriniai vokų kampai (tie, kurie ne į nosies, bet į ausų pusę) nulinksta žemyn. Žvilgsnis atrodo pavargęs ir matosi per daug akies baltymo.
Seksualios akys - tai katės (arba „plėšrūno“) akys. Kačių akys tokios plėšrūniškos todėl, kad jas įrėmina grobuonims būdingi žandikauliai, kuriuos jos naudoja pagal gamtos sumanytą paskirtį – drasko pagauto grobio mėsą.
Ar kada nors matėte laukinius gyvūnus nuolat pravira burna? (šuns neskaičiuokime, jis – ne laukinis)…

Rodyk draugams

Aukšti skruostikauliai daug kur laikomi grožio simboliu.

Ryškūs skruostikauliai reiškia, kad viršutinis žandikaulis yra pakankamai išaugęs į priekį (t. y. taisyklingas).

Viršutinis žandikaulis yra sujungtas su skruostikauliu (iliustracijoje pažymėta žaliai). Todėl kuo daugiau viršutinis žandikaulis išsivysto atsikišęs į priekį, tuo labiau išryškėja skruostikauliai.

Jeigu viršutinis žandikaulis „nukrenta“ žemyn, gomurys susiaurėja, o skruostikauliai tiesiog išnyksta, nes kaulai taip pat nusileidžia žemyn.

Kuo daugiau būsime išsižioję, tuo labiau leisis žemyn skruostikauliai. Stebint žmonių burną, galima įvertinti jų veido vystymąsi.

Žandikaulio raumenys taip pat susijungia su skruostikauliu ir daro tiesioginį poveikį jam. Kuo stipresnižandikaulio raumenys – tuo geriau išsivystęs skruostikaulis (nes jis turi atlaikyti kramtymo sukeliamas apkrovas).

Buvo pastebėta, kad genčių, kuriose valgomas kietas ir stipriai kramtomas maistas (vaisiai, kietos sėklos, skaidulos), skruostikauliai labai stipriai atsikišę į priekį ir ryškūs.

Gyvūnų, kuriems reikalinga didesnė kramtymo jėga, skruostikauliai didesni (prie didesnių skruostikaulių yra daugiau vietos prisijungti žandikaulio raumenims). Išvada: kaulai auge ne tik tam, kad atlaikytų dideles jėgas, bet ir tam, kad galėtų išvystyti daugiau galios.

Rodyk draugams

Tyrimais buvo nustatyta, kad žmonių, kurių žandikaulio raumenys stipresni, apatinis žandikaulis horizontalesnis ir jo kampas statesnis.

Testosterono kiekis nėra lemiamas faktorius, dėl kurio susiformuoja horizontalus ir stataus kampo žandikaulis.

Bruksistų (t. y. žmonių, stipriai griežiančių dantimis) apatiniai žandikauliai gali išplatėti ir sudaryti statesnį kampą.

Apatinis žandikaulis formuojasi priklausomai nuo viršutinio: jei viršutinis žandikaulis linkęs vystytis aukštyn ir į priekį, apatinis taip pat augs į priekį ir suformuos gražią žandikaulio liniją (tai dar vienas grožio požymis). Visgi ir šis požymis būna nulemtas viršutinio žandikaulio.

Jei viršutinis žandikaulis „nukrenta“ žemyn, paskui jį vertikaliai formą keičia ir apatinis žandikaulis.

Akinių reklamai pasirenkami modeliai, kurių apatiniai žandikauliai statūs ir horizontalūs, nes tokie aksesuarai kaip akiniai gražiau dera prie taisyklingų veidų.

Rodyk draugams

Platus dantų lankas, t. y. didelis atstumas tarp krūminių dantų (kaip Džiulijos Roberts) – dar vienas grožio požymis, kurį suformuoja taisyklinga liežuvio ir lūpų padėtis. Tai taip pat sveikos struktūros požymis. Grožis = sveikata (ir atvirkščiai: sveikata = grožis).

Kaulas keičia formą, kai jį ilgai veikia stiprios jėgos. Burnos raumenys yra neįtikėtinai stiprūs, tad būtent jie daro didžiulį poveikį dantų padėčiai.

Jei liežuvis nuolat laikomas burnos viršuje (prie viršutinio gomurio), o lūpos visada sučiauptos – belieka vienintelė erdvė, kurioje dantys gali dygt. Ta erdvė – tarp liežuvio ir lūpų. O tai reiškia, kad dantys bus tiesūs, nes jie augs aplink liežuvį.

Tik tuomet, kai pats žmogus nevalingai (ir to nežinodamas) sugriauna šią natūralią erdvę  (pvz., nuolat būna pravėręs būrną ar laiko liežuvį tarp dantų), dantys netenka „rėmų“, kuriuose galėjo dygti taisyklingai.

Dėl to netaisyklingas sukandimas (dantų susigrūdimas) atsiranda ne dėl genetikos, o dėl netaisyklingos burnos struktūrų padėties.

Patrauklias šypsenas sukuria platūs dantų lankai (t. y. didelis atstumas tarp krūminių dantų) ir tinkama viršutinio žandikaulio padėtis.

Jei dantų gydytojas vien tik ištiesins kreivus dantis, šypsena dar nebūtinai taps patrauklia.

Kai kurie ortodontai tiki senu mitu, kad mažus žandikaulius žmogus paveldi iš mamos, o didelius dantis – iš tėčio, dėl ko, neva, dantys susigrūda. Jei tai būtų tiesa, turėtume matyti ir tokių atvejų, kuomet paveldimi per dideli žandikauliai ir per maži dantys, aplink kuriuos pilna laisvos vietos. Tačiau taip niekada nebūna.

Dantų susigrūdimas ar netaisyklingas sukandimas (dantų perdengimas iš viršaus ar iš apačios) atsiranda dėl vertikalaus veido augimo.

Žmonės, kurių dantų lankai platesni, yra apskritai sveikesni ir laimingesni, jie dažniau spontaniškai šypsosi ir juokiasi. Tyrimai rodo, kad vien šypsojimasis sustiprina žmogaus pasitikėjimą savimi.

Taip pat skaitykite apie faktą Nr. 2

Rodyk draugams

« Naujesni įrašai - Senesni įrašai »