BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ortotropinis gydymas - sveikatos ir grožio paslaptis

Parašė www.zandikaulis.lt | 2016-09-24 20:48


Ar įsivaizduojate gyvenimą be slogos, knarkimo, miego apnėjos, galvos skausmo, kreivų dantų ar smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimų? Ar norėtumėte apsaugoti savo vaikus nuo šių problemų, kad jiems nereikėtų nešioti breketų ir rauti dantų dėl vietos trūkumo? Ar įsivaizduojate, kad ir be operacijų įmanoma sukurti idealiai taisyklingą veidą? Tai įmanoma! Jums tereikia rasti gydytoją odontologą, taikantį ortotropinį, t.y. tikrosios priežasties, o ne simptomų gydymą…
Gydytojai ortotropai siekia, kad žmogaus burnos ir veido raumenys vystytųsi teisingai, stebi žandikaulių, raumenų bei sąnarių padėtį ir funkciją bei jų įtaką visam žmogaus kūnui, bendrai savijautai ir sveikatai. Ypač lengva ištaisyti netaisyklingą vaikų dantų padėtį bei žandikaulio formą, jei jie išmoksta taisyklingai valdyti savo burnos ir veido raumenis. Svarbiausias ir pavojingiausias žmogaus kūno organas, kurio funkcija dažniausiai būna netaisyklinga yra… liežuvis. O būtent jis ir yra stipriausias žmogaus kūno raumuo! Jei liežuvio padėtis netaisyklinga (jei jis ramybės būsenoje ilsisi burnos apačioje), nepakankamai vystosi viršutinis žandikaulis, išsikreivina dantys, sutrinka kvėpavimas, atsiranda knarkimas, netgi miego apnėja. Tad tiek suaugusieji, tiek ir vaikai (ypač vaikai) ramybės būsenoje turėtų užčiaupti burną, dantis laikyti lengvai prikąstus, o liežuvis turi ilsėtis prie gomurio. Taip liežuvis atliks natūralaus žandikaulio plėtiklio vaidmenį, atsivers trachėja, pagilės kvėpavimas ir pagerės savijauta. Be to, taisyklingai laikant liežuvį prie gomurio, aktyvinama smegenų veikla.
Gydytojų ortotropų tikslas - mokyti savo pacientus taisyklingos liežuvio padėties, lūpų ir skruostų pratimų, kvėpavimo, mitybos subtilybių. Mūsų didžiausia svajonė - ateityje matyti vien taisyklingos formos veidus ir sveikus žmones.

.

.

Nuotrauka: Claudia Hautumm / pixelio.de

Rodyk draugams

Terra incognita: žandikaulis

Parašė www.zandikaulis.lt | 2016-06-07 09:13


Specialistai teigia, kad dėl nugaros ir galvos skausmų, cistito, klubo sąnario artrozės ir kitų sveikatos problemų gali būti kaltas žandikaulis.
Apie mažai žinomus, bet labai reikšmingus savijautai ir ligų profilaktikai dalykus kalbėjomės su docente med. m. dr. Giedre Kobs – gydytoja odontologe ortopede, kuri specializuojasi smilkininio apatinio žandikaulio sąnario gydymo srityje. Patirties ji sėmėsi Vokietijoje ir JAV, Vokietijoje vienintelė iš Baltijos šalių odontologų apsigynė šios srities disertaciją. Darbas buvo įvertintas prestižine Alexo Motscho premija.
.
Ruošdamasi pokalbiui su jumis pasiskaitinėjau apie sąkandį: pasirodo, nuo jo itin priklauso žmogaus savijauta. Kas galėtų pagalvoti… Kokie laimės kūdikiai tie, kurių jis taisyklingas!
Kai žiojantis ar ką nors sukandus abu žandikauliai – apatinis ir viršutinis – išlieka simetriški, kai visi krūminiai dantys kontaktuoja, kramtomieji raumenys vienodai įsitempia ir atsipalaiduoja, sąkandis yra taisyklingas. Tačiau tokį turi nedaug žmonių. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad netaisyklingas sąkandis kaltas dėl įvairių varginančių dalykų, pavyzdžiui, apatinio žandikaulio sąnario skausmo, traškesio, užstrigimo… Bet tai – tik ledkalnio viršūnė. Kas yra žandikaulio sąnarys? Aukščiausia stuburo vieta. Būtent jis valdo ir palaiko visą žmogaus judamąjį aparatą! Tad jei sąkandis netaisyklingas, paveikiamas ne tik žandikaulio sąnarys, bet ir per jį – vadinamoji kūno ašis žemyn. Vėl pasiremsiu tyrimais: įrodyta, kad apatinio žandikaulio sąnario sutrikimai lemia net 85 proc. chroniškų sprando ir juosmens skausmų. Dar 1988-aisiais Japonijos mokslininkai atliko iškalbingą eksperimentą su studentais, kurie nesiskundė nugaros sopuliais. Jiems dirbtinai vos 0,1 mm buvo padidintas vieno danties aukštis, t. y. tik truputėlį pakeistas sąkandis. Jau po keleto dienų eksperimento dalyviai patyrė nemalonių judėjimo sistemos pojūčių, jų kraujyje padaugėjo agresiją sukeliančių hormonų adrenalino ir kortizolio, juos ėmė lankyti depresinės nuotaikos…
Žmonės metų metus kenčia nugaros skausmus, vaikšto pas masažuotojus, akupunktūros ir osteopatijos specialistus, leidžia pinigus vaistams, o tvarkyti reikia sąkandį…
Apatinio žandikaulio sąnarys, kaip jau minėjau, daro įtaką raumenų ir skeleto sistemai ašimi žemyn ir jo būklė išprovokuoja apie 80 proc. patologijos atvejų. Pėdų problemos, savo ruožtu, veikia stuburą ir žandikaulio sąnarį per ašį aukštyn (čia poveikis mažesnis – apie 20 proc.): kojų pirštų, kulkšnių, kelių, klubų, dubens, stuburo ar kaukolės funkcijų sutrikimai daro įtaką sąkandžiui. Matote, kaip kūne viskas susiję. Beje, pusės Lietuvos gyventojų apatinis žandikaulis kartu su smakru pasislinkęs atgal. Manote, tik nuo genų priklauso tokia jų padėtis? O gal visgi tėvai ir medikai, jų požiūris lemia, kad žmonės užauga turėdami netaisyklingą sąkandį? Jį koreguoti ir užbėgti už akių būsimoms problemoms įmanoma kuo puikiausiai. Bet to reikia imtis dar tada, kai yra pieninių dantų.
Vaikai tampa moterimis ir vyrais, laužančiais galvas, pas kokį gydytoją dar nuėjus, nes tie, į kuriuos jau kreiptasi pagalbos, neišvadavo nuo galvos svaigimo, nugaros ar galvos skausmo, ūžimo ar spengimo ausyse… Neišvadavo, nes, taip ir neradę priežasties, gydė simptomus?
Vakar atėjęs vyras pasakė: „Daktare, nebežinau, kas yra tyla.“ Girdėdamas ūžesį ausyse jis gyveno dešimtmetį, per tą laiką išmėgino įvairius būdus jo atsikratyti, bet nė vienas nepadėjo, nes jam nutiko tai, apie ką klausiate, – nebuvo pašalinta ūžesio priežastis. Kad neįsisuktų užburtas ratas, būtina surasti priežastį. Ją, o ne simptomus reikia šalinti! Kaip gydytoja nepasitikiu vien tik medikamentiniu gydymu, nes manau, kad duodamas pacientui tabletę medikas tarsi sako: „Nežinau, kaip tau padėti.“ Drauge su pacientais ieškodami priežasties kartais prisikasame iki tokių dalykų… Moterys pravirksta, nes fizinis skausmas slepia didžiulį psichologinį skausmą. Bet specialistas gali ištraukti žmogų iš to rato…
…jei turi specialių žinių, patirties, įgūdžių. Mes juk dabar kalbame apie sritį, kuri ne tik eiliniams žmonėms, bet ir daugeliui Lietuvos odontologų – tamsus miškas?
Odontologas studijų metais įgyja specialybės pagrindus, o vėliau jau turi pats domėtis naujais dalykais, jų mokytis ir šitaip tobulėti. Ir tai darančių savo darbo meistrų Lietuvoje yra. Anądien atėjo berniukas – jo burnoje pamačiau šedevrus, ne plombas! Nereikia manyti, kad mes atsilikę, o kitur Europoje visi labai pažangūs. Neseniai Vokietijoje buvau seminare, kuriame pristatė modernią dantų plombavimo metodiką: buvo akivaizdu, kad tarp kelių šimtų dalyvių tik vienas kitas jau buvo su ja susipažinęs. Aš pati ją naudoju ne vienus metus – išmokė pažįstama bavarė odontologė. Tai labai veiksmingas būdas tvarkyti netaisyklingą sąkandį. Prie senos kokybiškos plombos (pašiurkštinus jos paviršių smėlio srove) galima priklijuoti naują plombą. Toks permodeliavimas leidžia pakeisti iškart kelių dantų aukštį, o būtent apatinį žandikaulį fiksuojančių struktūrų stygius dažnai tampa problemos priežastimi.
Daugumos žmonių dantys plombuoti. Ką tik pasakėte, kad plombomis įmanoma ištaisyti sąkandį. O jam pakenkti?
Per paskaitas rodau savo mokiniams pradurtas padangas ir sakau: „Čia – mano pacientai.“ Dantys su žemomis plombomis – kaip subliūškusios padangos. Jei plombos neatkuria natūralių dantų paviršiaus gumburų, jei tai šen, tai ten jų nuolydis netikslus, sąnarys yra neapsaugotas. Kyla pavojus, kad žandikaulis persikreips, ims traukti raumenis, įsitemps kaklas, pečiai – įvyks įvairių pokyčių per visą ašį iki pėdų. Anksčiau odontologus mokė, kad plombos turi būti neaukštos, bet tokios lengvai tampa per žemos ir pavojingos! Kai įdedi plombą, ji turi jaustis, plokšti dantų paviršiai – blogai!
Sakoma, jei burnoje trūksta dantų (ištraukė, iškrito), patartina įstatyti implantus, nes kitaip garantuotai bus pakenkta žandikaulio sąnariui ir prasidės visokios bjaurastys: galvos skausmas ar kt.
Kiekvienas atvejis individualus. Daug kas priklauso nuo žmogaus gebėjimo susitvarkyti su nervais. Jei jis gyvena ramiai, dantimis negriežia, nelaiko jų stipriai sukandęs, nejaučia skausmo, gali išsiversti be implantų. Apgaulė būtų tvirtinti, kad kiekvienam „bedančiui“ blogai baigsis. Bet kai jungiamasis audinys silpnas, kai žmogus daug stresuoja, tada – kitas reikalas. Greičiausiai tarp dantų atsiradusi tuštuma skatins problemas… Beje, moterims verta įsistatyti implantus tam, kad nenukentėtų išvaizda. Dėl dantų stygiaus, neteisingo sąkandžio vyresnėms moterims labai dažnai ima raukšlėtis apatinė veido dalis. Ji tarsi sukrinta. Bet užtenka paaukštinti dantis, sutvarkyti sąkandį ir žmogus akyse pajaunėja. Rekomenduoju vietoj hialurono rūgšties injekcijų. Paminėjau silpną jungiamąjį audinį – tokį turi iš prigimties itin lanksčios moterys. Jos – dažnos mano pacientės. Ir kasdien ilgas valandas prie kompiuterio praleidžiančios, įtampą kaklo ir pečių srityje kaupiančios moterys – mano pacientės. Dar vienas labai svarbus aspektas: įrodyta, kad dėl klubo sąnario sudilimo 85 proc. kaltas per žemas sąkandis. Jei žmonės tai žinotų ir laiku padarytų, ką reikia, galėtų išvengti šitos su amžiumi siejamos operacijos. Labiausiai į mano žodžius dėmesį vertėtų atkreipti toms, kurių dantų lankų šonai žemesni už priekinę dalį. Aš manau, kad daugeliu atvejų per greitai ryžtamasi klubo sąnario ar stuburo išvaržos operacijoms. Jei žmonės žinotų, kokios prevencinės priemonės padeda išvengti šių bėdų ar sulėtina jų vystymąsi, dažniau būtų įmanoma išspręsti šias problemas neinvaziniais metodais. Ir žandikaulio nepatariu operuotis – nebent jis labai didelis arba kitais išimtiniais atvejais. Sąkandį pataisyti, apatinio žandikaulio sąnario problemas pašalinti padeda plombų permodeliavimas (pakeitimas), naktinė kapa, breketai, raumenų atpalaidavimo pratimai, mikromasažas mechaniniu magnetiniu rezonatoriumi… Šiuo prietaisu įmanoma taikyti terapiją, kuri ląstelių lygmeniu stimuliuoja mikrocirkuliacijos procesus. Toks masažas atpalaiduoja kramtomųjų raumenų ląsteles, sureguliuoja jų kvėpavimą, atkuria ritmingą ląstelių vibraciją. Kai ji ritminga, dingsta raumenų įtampa, sukietėjimas, skausmas. Įrodyta, kad skausmą sukelia chaotiškas ląstelių „tiksėjimas“.
Jei žandikaulio sąnario sveikata taip susijusi su kitomis organizmo sistemomis, jei jo sutrikimai gali pridaryti tiek įvairių bėdų, ar odontologas, kad ir koks nusimanantis būtų, vienas gali jas įveikti? Ar pradėjus „remontuoti“ žandikaulį neteks pavaikščioti pas kitų sveikatos sričių specialistus?
Taip tikrai būna. Pavyzdžiui, žmogui, kuris turi kvėpavimo problemų, negaliu garantuoti gero sąkandžio, jei jos nebus pašalintos. Daliai pacientų tenka pavaikščioti pas osteopatijos specialistą ir pirmiausia susitvarkyti stuburą. Jei žmogus kreivas, bet odontologas jam tokiam fiksuoja sąkandį, ar gali odontologinis gydymas duoti ilgalaikę naudą? Sąkandis taip ir liks netaisyklingas. Dar nekalbėjome apie diagnostiką: ji – pradžių pradžia ir turi būti atliekama specialiu būdu. Čia jau reikia manualinės medicinos ir taikomosios kineziologijos žinių. Tokia diagnostika (jos mane išmokė vokiečių kineziologijos specialistai) neretai pirmos konsultacijos metu padeda rasti problemos priežastį ir ją pašalinti. Žmogus ateina „traškantis“, o išeina mėgaudamasis tyla. Ir išvaduotas nuo įvairių diagnostinių tyrimų, kurių tradiciškai skiriama, tarkim, brangaus magnetinio rezonanso tyrimo. Mano disertacija buvo apie diagnostiką magnetinio rezonanso tomografijos būdu, todėl gerai žinau jos galimybes. Kažkada nenorėjau tikėti, kad ne technika, o gydytojo rankos – vertingiausias dalykas, tačiau gyvenimas pakeitė mano požiūrį. Jis suvedė su profesoriumi Haraldu Gumbilleriu – osteopatijos, taikomosios kineziologijos, holistinės skausmo terapijos specialistu. Profesorius mane išvadavo nuo ilgai varginusių stuburo skausmų per penkias minutes sustatęs į vietas pėdų kauliukus. Jam jokių rentgenų nereikia, kad suprastų, kas ne taip. Man labai patinka kineziologijos principas, kuris angliškai skamba „Find it. Fix it. Leave it alone.“, o lietuviškai – „Rask. Sutaisyk. Palik ramybėje.“ Juo ir vadovaujuosi.
Pacientus, kurie naktimis griežia dantimis, siunčiate pas psichologus ir neurologus?
Pasitaiko, kad nusiunčiu dantimis griežiančius pacientus pas jūsų minėtus specialistus. Labai daug žmonių, 80–85 proc., jais griežia arba juos laiko stipriai sukandę. Visa tai susiję su stresu: žmonės nesąmoningai stengiasi jį „sukramtyti“, kai miega. Japonų mokslininkai išsiaiškino, kad griežimas dantimis, arba bruksizmas, – tarsi ventilis, per kurį išleidžiamos susikaupusios emocijos, šitaip organizmas mažina streso hormonų, cukraus kiekį kraujyje. Jei įtampa tokiu ar kitais būdais nepašalinama, gali išsireguliuoti hormonus gaminančių endokrininių liaukų (antinksčių, skydliaukės) veikla, prasidėti jų ligos. Tačiau kartais griežiama per stipriai ir tai pakenkia dantims ir žandikaulio sąnariui. Pakitus sąkandžiui gali pasireikšti kramtomosios sistemos ligos, kurias aptarėme: traškesiai, kramtomųjų raumenų įtampa ir skausmai, galvos, sprando skausmai. Visa tai aprėpia terminas „kraniomandibulinė disfunkcija“.

Kineziologijos specialistas mato tai, ko mes nematome
Taikomosios kineziologijos ir manualinės terapijos specialistas gydytojas Grigorijus Krutovas (Maskva, Rusijos valstybinis medicinos universitetas) pas mus svečiavosi pakviestas Lietuvos funkcinės medicinos ir taikomosios kineziologijos asociacijos. Gydytojo paskaitų tema – emocijų, organizmo cheminių reakcijų, medžiagų apykaitos ir vidaus organų, kaulų, raumenų, raiščių ir kitų struktūrų sąsajos.

Žmogui skauda nugarą. Taikomosios kineziologijos specialistas padaro prielaidą – dėl netaisyklingo sąkandžio ir netinkamai funkcionuojančio smilkininio apatinio žandikaulio sąnario. O mes, eiliniai žmonės, patys galime įtarti, kad priežastis – būtent ta?
Galite prieiti prie veidrodžio ir įdėmiai pasižiūrėti į savo veidą. Jį sudaro trys dalys:
pirma – tarp plaukų augimo linijos ir antakių,
antra – tarp antakių ir nosies galiuko,
trečia – tarp nosies galiuko ir smakro (apatinio žandikaulio).
Jei jos nėra simetriškos ir vienodos apimties, tai – ženklas, kad sąkandis greičiausiai netaisyklingas, ir šitai gali būti nugaros skausmo priežastis.
Kitas ženklas – odos klostelė po apatine lūpa. Viskas prasideda kūdikystėje. Nesigilindamas į detales pasakysiu tik tiek: kuo ilgiau vaikui duodamas čiulptukas ir kuo ilgiau jis maitinamas iš buteliuko, tuo didesnė tikimybė, kad žandikaulis formuosis siauras ir tai turės įtakos dantims. Normalu, kai pieniniai dantys dygsta reti, o tarp jų – palyginti dideli tarpai. Jų nebuvimas rodo, kad žandikaulis siauras. Jei jis siauras, nuolatiniai dantys (kurių daugiau nei pieninių), kai jiems ateis laikas dygti, ims vieni kitus stumdyti, vieni ant kitų lipti, linkti į priekį ir atgal, kad tilptų. Kokią žinią, būdami tokie, jie siųs smegenims? Žinią apie asimetriją. Ir smegenys ją priims kaip normą! Todėl nieko keista, kad formuosis netaisyklingas nuolatinis sąkandis. Verta žinoti, kad viena iš sudedamųjų dantų dalių – nervinis audinys. Tad dantų ir žandikaulio ryšys su smegenimis labai glaudus. Sutrikdytų struktūrų koregavimas ir gydymas – viena iš taikomosios kineziologijos praktikos sričių.
Dantų aukštis laikui bėgant mažėja natūraliai, dėl žmogaus patiriamos įtampos. Taigi senstant netaisyklingas sąkandis dar labiau „netaisyklingėja“?
Taip, dantų aukštį veikia bėgantis laikas, stresas… Jei žmogus sukanda dantis ir kenčia (tai labai dažnas žmonių, patiriančių nuolatinę emocinę ir psichinę įtampą, elgesio modelis), trumpėja raumenys, nuo kurių smarkiai priklauso žandikaulio darbas. Kuo labiau įtemptas žandikaulis, tuo greičiau „susivalgo“ dantys ir žemėja sąkandis. Kuo jis žemesnis, tuo didesnis krūvis tenka smilkininiam apatinio žandikaulio sąnariui. O iš žandikaulio smegenys gauna daugiau kaip trečdalį signalų (du trečdalius – iš kitų kūno dalių ir organų). Jei sąkandis netaisyklingas, smegenys atitinkamai informuoja raumenis. Šie, asimetriją priėmę kaip normą, stengiasi prie jos derinti kūną ir keičia žingsnių, rankų judesių, kvėpavimo amplitudę… Kuo labiau sutrikdytas kvėpavimas, tuo daugiau kūnas turi dėti pastangų, kad kompensuotų šį trūkumą. Dėl to didėja pečių ir dubens raumenų įtampa, kinta organų padėtis. Pavyzdžiui, mergaitei gali pasisukti gimda ir nustumti į šoną greta esančią šlapimo pūslę. Kai taip nutinka, šlapimo pūslė nėra visiškai ištuštinama, susidaro puiki terpė patogeniniams mikroorganizmams. Štai ir lėtinio cistito, dažnos moterų ligos, priežastis. Ir kaltas netaisyklingas sąkandis. Organizme viskas nepaprastai susiję. Beje, mūsų kūną bendra sistema paverčia jungiamasis audinys. Todėl, pavyzdžiui, vienos pėdos plokščiapėdystė gali neigiamai paveikti žandikaulį.
Turint galvoje visa tai, ką pasakėte, ar, kai skauda nugarą, galima veiksmingai sau padėti atpalaidavimo, tempimo pratimais?
Daug moterų ir vyrų patiria nugaros skausmus, raumenų sąstingį, įtampą ir siekia tai įveikti masažais, tempimo ar kitokiais pratimais. O šie beveik nepadeda. Kodėl? Įsivaizduokite žmogų, kuris miegodamas užsitraukia antklodę ant galvos ir dėl to jam ima šalti kojos, tačiau užuot jas apsiklojęs, jis ima kamšyti galvą… Nugara atsipalaiduos, kai bus pašalinta žandikaulio įtampa. Šias sąsajas taikomosios kineziologijos specialistui nesunku įžvelgti. Beje, norėčiau atkreipti dėmesį, kad kineziterapija ir kineziologija – skirtingi dalykai. Kineziterapijos principas: „Jei kurioje nors srityje kieta, išmankštinkime.“, kineziologijos: „Jei ši sritis nedirba, reikia paklausti nervų sistemos, kodėl?“ Ji nedirba todėl, kad raumenys visada „gudrauja“ ir veikia pagal principą „tempiam virvę!“ Jei kuris nors raumuo „išsijungia“, visa įtampa tenka kitam raumeniui. Šalinant problemą svarbus sistemiškumo principas, nes, kaip jau išsiaiškinome, kūnas yra vienis. Būtina surasti pagrindinį pažeidimą, sukeliantį struktūros, cheminių procesų ir emocijų išsiderinimą. Ir gali paaiškėti, kad pagrindinė priežastis – vieno danties nebuvimas…

Faustina Bružaitė

(straipsnis perspausdintas iš žurnalo “LAIMA VELVET” 2016 m. 2-ojo numerio)

Rodyk draugams

Kokia tikroji žandikaulio sąnario traškesių ir užstrigimo priežastis?

Parašė www.zandikaulis.lt | 2016-03-18 21:18


“Kai kada pacientas moka pinigus už tai, kas tik patvirtina medicininę diagnozę, bet nenustato, kaip gydyti sutrikimus”, - įsitikinusi Baltijos funkcinės odontologijos asociacijos (BFOA) pirmininkė, doc. med. dr. Giedrė Kobs. Dėl šios priežasties labai dažnai pacientams yra atliekamas vadinamasis ekscesyvus gydymas.
Labai retai susimąstoma apie tai, jog atliekant MRT pacientui, kuriam nieko neskauda, galime diagnozuoti įvairias diskų išsprūdimo formas. Tačiau ar reikia gydyti pacientą, jei nėra simptomatikos? MRT diagnozuotą disko išssprūdimą kartais galima pašalinti vieno vizito metu - jei iš karto tiksliai nustatoma disko išsprūdimo priežastis ir sąnarino galvutės dislokacijos apimties laipsnis.

Kokia yra tikroji smilkininio apatinio žandikaulio sąnario traškesių ir užstrigimo priežastis?

1. Per žemi krūminiai dantys;
2. Netaisyklingai atstatyta dantų anatomija, kai trūksta apatinį žandikaulį fiksuojančių struktūrų;
3. Dantų netekimas;
4. Dantų pasvirimai;
5. Per didelis naktinis bruksizmas (griežimas dantimis), deformuojantis smilkinkaulio ir pleištakaulio kaulus;
6. Pėdos, kelių, klubų kaulų ir pečių ašies linijų persikreipimas žandikaulio sąnario atžvilgiu;
7. Kaklo slankstelių išsprūdimas.
Smilkininis žandikaulio sąnarys yra pats aukščiausias sąnarys mūsų organizme, todėl jis valdo ir palaiko visą judamąjį aparatą. Dėl šios priežasties dantys yra pats kiečiausias organas mūsų kūne. Jie reikalingi ne tik maistui sukramtyti. Jei jie kreivi, per žemi arba jų netenkama, pakinta visa kūno statika. Praktika rodo, jog žmonės dažniausiai net nežino, jog jų žandikaulio sąnarinės galvutės užima netaisykligą padėtį, spaudžia šalia ausies smilkininio nervo srities esančią minkštųjų audinių zoną. Šių struktūrų užspaudimas sąlygoja zvimbimą ausyje, galvos skausmus, kreivą išsižiojimą bei skausmingumą žiojimosi metu. Nesigydant arba gydantis netinkamomis priemonėmis, ilgainiui gali atsirasti neuralginis arba neuropatinis skausmas, tada jau žmogus yra „užpompuojamas“ įvairiais psichosomatiniais bei miorelaksuojančiais vaistais ir tokiu būdu vėl taikomas ekscesyvus gydymas.
Doc. dr. Giedrė Kobs įsitikinusi, jog, norint išvengti galimų simptomų, būtina pradėti nuo vaikų profilaktikos. Labai svarbu vaiką parodyti specialistui, jei jis turi žalingų įpročių: piršto čiulpimas, kvėpavimas per burną, netaisyklinga liežuvio padėtis ir t.t. Taipogi labai svarbu 5-6 metų vaiką parodyti žandikaulio sąnario srityje besispecializuojančiam gydytojui ortopedui - kad būtų įvertintas ir pagal poreikį pakoreguotas viso kūno laikysenos ir sąkandžio nuokrypio faktorius.
Dr. Kobs įsitikinusi: tam, kad jūsų vaikas tiesiai vaikščiotų kojomis, būtina specialisto konsultacija. ORTO graikų kalba reiškia tiesiai, PEDOS – pėdos, t.y. tiesiai vaikščioti pėdomis, ką įvertinti gali būtent ortopedas, turintis specializaciją šioje srityje.

Rodyk draugams

Kaudalizacija, arba vienos viršutinio žandikaulio pusės nusileidimas žemyn

Parašė www.zandikaulis.lt | 2015-06-03 09:24

Prof. dr. Harald Gumbiller

Pastebėta, kad 10–15 % pacientų skundžiasi nepraeinančiais judėjimo sistemos skausmais – jiems nepadėjo net bendros statikos ir kraniosakralinės (kaukolės-kryžkaulio) sistemos gydymas (manualinė terapija, osteopatinės priemonės ir kai kada net odontologinis gydymas).

Ieškant priežasčių, buvo nustatyta, kad šie pacientai neatitiko įprasto standarto, pagal kurį viršutinis žandikaulis (maxilla) turėtų būti horizontalus. Išsamiau tiriant šių „nepagydomų“ pacientų priekinius kaukolės kaulus, paaiškėjo: viena jų viršutinio žandikaulio (tuo pačiu ir kietojo gomurio) pusė yra nusileidusi žemyn. Kadangi viršutinis žandikaulis (skirtingai negu apatinis) susideda iš dviejų dalių, šį aukščio skirtumą, dažniausiai atsiradusį dėl traumos, galima netgi apčiuopti nykščiu ties centrine siūle tarp žandikaulio pusių.

Galima prisiminti konkrečių pavyzdžių iš praktikos: turėjome pacientų, kurių sąkandis buvo suderintas 8 μ tikslumu, tačiau nusileidus vienai viršutinio žandikaulio pusei, atsirasdavo net 200–3 200 μ (t.y. iki 3,2 mm) sąkandžio paklaida!!! Kai kuriems pacientams būtų reikėję vienoje pusėje kelti dantų aukštį, tačiau po viršutinio žandikaulio abiejų pusių sulyginimo nebereikėjo jokio odontologinio gydymo.

Vienpusis viršutinio žandikaulio ir gomurio nusileidimas žemyn (kaudalizacija) diagnozuojamas osteopatiniais testais ir taikomosios kineziologijos priemonėmis. Po osteopatinio gydymo rezultatas stabilizuojamas akupunktūros adatėlėmis.

Rodyk draugams

Žandikaulio sąnaro sutrikimai – sprando ir juosmens skausmų priežastis

Parašė www.zandikaulis.lt | 2015-03-12 21:49

Autoriai: prof. dr. Harald Gumbiller ir dr. Dirk Polonius

.

Tyrimais nustatyta: 85 procentų chroniškų sprando ir juosmens skausmų pagrindinė priežastis – smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimai. Dar 1988 m. Kobayashi ir Hansson atliko eksperimentą su 100 studentų, neturinčių nugaros skausmų: vien pakėlus vieno danties aukštį 0,1 mm, po keleto dienų pasireiškė judėjimo sistemos skausmai, buvo pastebėti laboratorinių kepenų tyrimų pakitimai, padidėjo adrenalino ir kortizolo kiekis ir prasidėjo depresiniai arba agresiniai nuotaikų pakitimai. Tai įrodo, kad smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (SAŽS) sutrikimai daro įtaką visam organizmui.
Tolesni tyrimai įrodė, kad žandikaulio sąnarys veikia raumenų ir skeleto sistemą iš viršaus: jei sąkandis netaisyklingas, stipriai sukandus dantis, kūno statika išsikraipo. Kita vertus, bet koks kojų pirštų, kulkšnių, kelių, klubų, dubens, stuburo ir kaukolės funkcijos sutrikimas (netaisyklinga statika) daro įtaką sąkandžiui.
SAŽS funkcijos sutrikimų įtaką visam organizmui galima nustatyti keturiais manualinės medicinos ir taikomosios kineziologijos raumenų testais. Visi testai pirmiausia atliekami nesukandus dantų ( „santykinė ramybės būsena“), o po to – sukandus. Jei sukandus dantis mažiausiai 3 iš 4 testų rezultatai pakinta, laikoma, kad SAŽS sutrikimai daro įtaką bendrai statikai.
Tai reiškia, kad net idealiai savo darbą atliekantis odontologas negalės „kreivam“ pacientui atlikti neutralaus sąkandžio matavimų. Anksčiau mes tokius pacientus, besiskundžiančius žandikaulio sąnario funkcijos sutrikimais, be specialiaus paruošimo siųsdavome pas gydytoją odontologą ir prašydavome pagaminti sukandamąją kapą. Deja, šis metodas nepasiteisino, nes nebuvo atsižvelgta į 2 svarbias aplinkybes – SAŽS poveikį raumenų ir skeleto sistemai ir šios sistemos poveikį žandikaulio sąnariui.
Jei pacientas ateina „kreivas“ (netaisyklinga laikysena), odontologas, registruodamas sąkandį, perima šią netaisyklingą padėtį. Kadangi visas gydymas atliekamas „kreivam“ pacientui, odontologas, to nežinodamas, fiksuoja momentinę netaisyklingą statiką. Todėl pradėjome ieškoti kitokios gydymo strategijos.

Naujas žandikaulio sąnario gydymas, taikant ausų akupunktūrą

Sprendimą radome visiškai naujoje terapijoje - naudodami ausų akupunktūrą. Ausyje yra taškas, kuris daro įtaką visiems žandikaulio sąnario raumenims ir juos „perkrauna“.
Osteapatinėmis/manualinės terapijos priemonėmis atstačius kūno statiką, į naujai surastą akupunktūros tašką (Gumbiller smilkininio apatinio žandikaulio sąnario taškas) įsmeigiama ilgalaikė akupunktūros adatėlė ir taip pakeičiamas neuroninis kramtymo raumenų valdymas. Dėl to sąkandis nedelsiant pakinta ir išnyksta SAŽS funkcijos sutrikimų poveikis bendrai statikai. Jei adatėlė įsmeigta teisingai, visų manualinės medicinos testų ir taikomosios kineziologijos raumenų testo duomenys nedelsiant rodys neigiamus rezultatus, nepaisant to, kad dantys bus sukąsti. Tai vienareikšmiškai buvo įrodyta tyrimais, bendraujant su gydytojais ortodontais.

Tyrimas

Per 8 metus ištyrėme 2 000 pacientų ir nustatėme: 30 % pacientų SAŽS funkcijos sutrikimai buvo išgydyti vos per vieną ausų akupunktūros seansą, 20 % pacientų - per keletą seansų. 50 % atvejų sąkandis buvo toks netaisyklingas, kad akupunktūra padėdavo išvengti negalavimų tik tol, kol adatėlė būdavo ausyje, tad šiuos pacientus teko siųsti pas gydytoją odontologą ar ortodontą.
Savaime suprantama, prieš vizitą pas gydytoją odontologą ar ortodontą osteopatinėmis/manualinės terapijos priemonėmis kūno statika dar kartą atstatoma (nuo kojų pirštų iki kaukolės!) ir įsmeigiama SAŽS adatėlė į ausį, kad ortodontas ar odontologas turėtų galimybę užregistruoti taisyklingą sąkandį, kol paciento statika yra teisinga, o adatėlė - ausyje.

Rodyk draugams

SĄKANDŽIO TIPAI pagal Erdvardą Hartlį Angle

Parašė www.zandikaulis.lt | 2014-07-01 17:42

Amerikietis ortodontas Edvardas Hartlis Angle (nuotrauka viršuje) XX a. pradžioje suskirstė žmonių sąkandžio tipus į vadinamąsias Angle klases. Ši klasifikacija iki šiol yra geriausia priemonė netaisyklingo sąkandžio atpažinimui, diagnostikai, vertinimui ir gydymo planavimui.
Sąkandžio tipai skiriasi pagal viršutinio ir apatinio žandikaulių pirmųjų nuolatinių krūminių dantų (išdygstančių 6 m. amžiaus vaikams) tarpusavio santykį.

Pirma Angle klasė
Tai normalus (neutralus) sąkandis. Priekinis pirmojo viršutinio krūminio danties gumburas nusileidžia tarp abiejų pirmojo krūminio danties gumburų apatiniame žandikaulyje. Ne tik taisyklingai sukandama viršutinio ir apatinio žandikaulių dantimis, bet ir veido profilis atrodo harmoningai.

Antra Angle klasė
Tai vadinamasis dantų perdengimas, kai priekinis pirmojo viršutinio krūminio danties gumburas nusileidžia prieš pirmąjį krūminį dantį apatiniame žandikaulyje. Šis sąkandžio tipas dar vadinamas ir distaliniu, t.y. pasislinkusiu gilyn.  Kai žmogus turi šitokį sąkandį, jo apatinis žandikaulis atrodo pasitraukęs atgal.

Atsižvelgiant į kandžių (priekinių dantų) padėtį, antra Angle klasė skirstoma į du poklasius:

Antra Angle klasė, pirmas poklasis
Viršutiniai priekiniai dantys pavirtę į priekį. Dėl to gali būti sunku atkąsti maistą. Priekiniai dantys gali būti labai stipriai atsikišę į priekį ir priminti „zuikio dantis”.

Antra Angle klasė, antras poklasis
Viršutiniai priekiniai dantys įvirtę į vidų. Dėl to apatinis žandikaulis atrodo stipriai pasislinkęs gilyn.

Trečia Angle klasė
Tai vadinamasis priekinis perdengimas arba progenija, kai viršutinis žandikaulis yra per daug giliai, o apatinis per daug atsikišęs į priekį. Šis tipas dar vadinamas mezialiniu, nes dantų eilės per daug pasislinkę dantų lanko vidurio link. Priekinis viršutinio pirmojo krūminio danties gumburas nusileidžia už pirmojo apatinio žandikaulio krūminio danties. Dėl to viršutiniai priekiniai dantys atsiduria už apatinių priekinių dantų, gali būti sunku kramtyti, o paciento smakras yra atsikišęs į priekį.

Netaisyklingas sąkandis - tai viena pagrindinių žandikaulio sąnario sutrikimų priežasčių. Dėl netaisyklingo sąkandžio gali būti sunku kramtyti ir išsižioti, o veidas iš profilio atrodo iškraipytas. Efektyviausias netaisyklingo sąkandžio gydymo būdas - ortodontinis gydymas breketais.

Rodyk draugams

Ką daryti, jei nuskilo dantis?

Parašė www.zandikaulis.lt | 2013-04-17 11:48

Nuskilęs dantis (ypač priekinis) - baisus košmaras kiekvienam žmogui. Dažniausiai dantų traumas patiria vaikai: nukrenta nuo sūpynių, susižeidžia žaislais ar tiesiog griūna ir atsikelia be priekinių dantukų… Suaugusiems dantys dažniausiai nuskyla kramtant kietą maistą ar per nelaimingus atsitikimus, važiuojant dviračiu. Beje, dažniausiai tokios nelaimės nutinka savaitgalį ar vakare, kai jūsų gydytojas odontologas poilsiauja. Ką daryti, jei jei jūs ar jūsų vaikas staiga likote tik su puse priekinio danties?
Pirmiausia reikėtų surasti nuskilusią danties dalį ir laikyti ją seilėse, šaltame piene, vaistinėje įsigytame fiziologiniame tirpale ar bent paprastame vandenyje, kad neperdžiūtų. Tuomet reikia skubiai kreiptis į gydytoją odontologą, kad jis pabandytų „priklijuoti” atskilusią dalį. Kad ir kaip skambėtų keistai, nuskilęs nuosavas dantis yra geriausia plomba ir patvariausia (su sąlyga, jei tiksliai atitinka lūžį). Tik nenustebkite, jei „priklijuotos” danties dalies spalva keletą savaičių kiek skirsis nuo likusio danties. Tiek laiko reikės, kol nuskilusi dalis vėl prisisodrins skysčio. Spalva laikinai vėl pakisti gali, jei ilgai kvėpuosite per burną (pvz. jei sergate sloga) ir danties dalis vėl išsausės.
Jei po tokios traumos tenka endodontiškai gydyti šaknies kanalus, tai atliekama jau priklijavus nuskilusią danties dalį.
Tik tuo atveju, jeigu neįmanoma priklijuoti nuskilusios dalies, tada tenka dantį plombuoti kompozitu, gaminti keramikos laminantę arba vainikėlį.

Dr. G. Kobs odontologijos klinikoje visada siekiame išsaugoti kuo daugiau savų danties audinių, tad taikome šį dantų išsaugojimo būdą.
Jei nuskilo dantis - kreipkitės į mus: Kontaktai

.

.

.

Pixelio / R.B. muotrauka

Rodyk draugams

Besigydantiems žandikaulio sutrikimus - naujausia terapija

Parašė www.zandikaulis.lt | 2010-06-26 08:23

Produkt

Daugybę žmonių vargina nuolatiniai žandikaulio skausmai, traškesiai arba po nakties miego įsitempę veido raumenys… Tokie pacientai metų metais vaikšto nuo gydytojo pas gydytoją, ieško ligos priežasties, o bėda lieka neatpažinta. Kodėl? Todėl, kad jos net ir pavadinimas Lietuvoje vis dar mažai žinomas – tai krandiomandibuliarinė disfunkcija (kitaip tariant, kramtomosios sistemos vidinės sąveikos sutrikimas).
Viena iš moderniausių pagalbos priemonių – mikromasažas mechaniniu-magnetiniu rezonatoriumi „Matrixmobil®“. Dabar jis – jau ir Lietuvoje.

 

Dar visai neseniai tai buvo prieinama tik tarptautinės visuomenės elitui, pvz., nacionalinių rinktinių sportininkams. Maratono bėgikams arba biatlono atletams, po didelių krūvių kenčiantiems nuo pečių, nugaros arba pilvo preso raumenų skausmų, jau keletą metų sėkmingai buvo taikyta vadinamoji „MaRhyThe“ terapija, atpalaiduojanti raumenis. Ši terapija remiasi šiuolaikinio mokslo atrastu faktu: visos žmogaus organizmo ląstelės ritmingai vibruoja tol, kol yra gyvos. Naujausi fizikos tyrimai videomikroskopų pagalba yra įrodę, kad visų biologinių sistemų ląstelės veikia, ritmingai „pulsuodamos“ (8–12 judesių per sekundę). „Gyvenimas be ritmo – neegzistuoja“, – šitaip yra sakęs dar A. Einsteinas.

Naujos kartos masažas
Žmogaus skeletas drauge su raumenimis, sudarantis 45% kūno masės, evoliucijos eigoje išsivystė į didžiausią žmogaus „organą“ ir tuo pačiu pagrindinį mikrocirkuliarinių procesų „dirigentą“. Kai raumenų ir skeleto audiniuose šie mikrocirkuliariniai procesai sutrinka, o ląstelės nebepakankamai aprūpinamos deguonimi bei maitinimo medžiagomis ir deramai nebepašalina medžiagų apytakos produktų – prasideda ligos. Nes jeigu ląstelės „nebepulsuoja“ normaliai – gyvybinės fukcijos sutrinka.
XX amžiaus medicinos mokslas pasižymėjo tuo, kad įžengė į mikropasaulį: chirurgija išsivystė iki mikrochirurgijos, o fizioterapija – iki ląstelių biologinių procesų reguliavimo lygmens, kai atstatomi sutrikę medžiagų apykaitos procesai. „MaRhyThe“ terapija yra pažangiausia vibracinio masažo forma, pasiekianti gilesnius audinių sluoksnius, negu iki šiol. Ji simuliuoja natūralius vibracinius procesus ir tokiu būdu atstato įprastą ląstelių veiklą.

Forschung und Praxis

Jau ir pas mus

Nuo 2010 m. birželio mėnesio ir Lietuvoje jau įmanoima pasinaudoti Vokietijos Erlangeno universitete per 7 metus sukurta dr. U. Randollo terapija „MaRhyThe“, kuri ląstelių lygmenyje atstato sutrikusius mikrocirkuliacijos procesus. Ši patentuota terapija pirmiausia pradedama taikyti žandikaulio sąnario sutrikimų gydymui.

Išsamesnę informaciją suteiks:
Dr. G. Kobs odontologijos klinika
J. Balčikonio g. 3-295
LT-08221 Vilnius
Tel. (8-5) 261 1227

Rodyk draugams

Ką daryti, kai ūžia ausyje

Parašė www.zandikaulis.lt | 2010-05-23 18:28

 

Kartkartėmis kažkas ūžia, zvimbia, spengia arba sudunda ausyje? Arba ūžia abiejose ausyse? Nežinote, ką daryti? Gal tai - liga?

Jeigu čia tas atvejis, kai pašalinius garsus girdi tik vienas žmogus, o aplinkiniai - ne, medikai lotyniškai pasakytų: Tinnitus aurium. Tai medicininis terminas įvairiems garsams ausyje įvardinti.

Tokiu atveju svarbiausia žinoti, kad nėra jokio pagrindo panikai. Yra būdų jums kvalifikuotai padėti ir Lietuvoje.

Jūs esate ne vienas

Tinnitus - viena labiausiai paplitusių klausos sutrikimo formų. Tyrimai rodo, kad 10-20 proc. gyventojų jau yra patyrę vienos ar kitos formos ūžimą ausyje (zvimbimą, spengimą ar kitokį keistą garsą) - kitaip tariant, tinnitus. Pasak statistikos, vidutiniškai kas ketvirtam žmogui, girdinčiam spengimą,  zvimbimą ar ūžimą ausyje, - kyla susirūpinimas: čia kažkas ne taip. Likusieji trys iš keturių paprasčiausiai ignoruoja problemą.

Diagnostika ir gydymas

Dažnai pasitaiko, kad pacientas kreipiasi į šeimos gydytoją arba nosies-gerklės-ausų specialistą, tačiau žmogui kaip ūžė, taip ir ūžia ausyje. Prasti specialistai? Ne! Paprasčiausiai dauguma žmonių net nesusimąsto, kad jei ausyje girdi pašalinius garsus - verta kreiptis į… gydytoją odontologą!

Kodėl? Todėl, kad ūžimas ausyje gali būti susijęs su žandikaulio arba dantų problemomis. Reikalas tas, kad žandikaulio raumenys yra artimai susiję su mažais ausies raumenimis. Kai žandikaulio sąnario raumenys labai smarkiai įtempiami, ausyje esantys raumenys refleksiškai įtempia ausies būgnelį. Net ir šitokiu būdu gali išgirsti pašalinių garsų, kurių aplinkiniai negirdės. Bet čia tik viena iš galimų tinnitus atsiradimo versijų, jų esama ir daugiau.

Bet kuriuo atveju, tokius dalykus išmano gydytojas odontologas - tik ne bet kuris, o tas, kuris specializuojasi būtent žandikaulio sąnarių gydyme (yra tokių ir Lietuvoje). 

Kaip gydys odontologas?

Be jokių chirurginių intervencijų! Pvz., specialiomis plastikinėmis sukandiminėmis kapomis - be jokių skausmingų procedūrų žandikaulio sąnarinės galvutės padėtis per 2-4 savaites grąžinama į normalią padėtį ir garsai ausyse išnyksta.

Tik svarbu nedelsiant kreiptis į specialistą, nes negydomas tinnitus ilgainiui tampa chroniška liga - tada  jau sudėtingiau.

.

Rodyk draugams

Lietuvos radijas praneša apie žandikaulio sąnario sutrikimus

Parašė www.zandikaulis.lt | 2010-02-01 18:29

IŠTRAUKA IŠ DR. GIEDRĖS KOBS INTERVIU LIETUVOS RADIJO LAIDAI ”SVEIKATA” 2010-01-31

DAKTARĖ G. KOBS:  Į mane kreipiasi vis daugiau žmonių - ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Rygos, Talino. Jie skundžiasi žandikaulio sąnario problemomis, nes dažnai šios ligos pas mus gydomos chirurginiu būdu, nors pasaulyje šiuo metu jas dažniausiai gydo konservatyviai, t. y. be chirurginių priemonių. Operacijomis žandikaulio ligos gydomos tik labai labai retais atvejais - kai specifinė liga nebeįveikiama kitais metodais.

LAIDOS VEDĖJA: Žandikaulio sąnarį taip pat vargina skausmai ir kitos bėdos…

DAKTARĖ G. KOBS:  Į žandikaulio sąnarį mes žiūrime kaip į aukščiausią stuburo vietą. Paciento apžiūrą pradedame nuo kojų: pirmiausia pėdos, tuomet kelio sąnariai, klubų sąnariai, stuburas ir žandikaulio sąnarys - aukščiausia stuburo vieta. Problema gali būti prasidėjusi nuo kojų, o atsiliepti žandikaulio sąnariams. Ir atvirkščiai. Todėl bendradarbiavimas su kitų specializacijų medikais yra labai svarbus - Japonijoje, Vokietijoje arba Austrijoje praktikuojamas jau labai seniai. Lietuvoje dar trūksta tarpdisciplininio bendradarbiavimo, tačiau mūsų klinika pacientus, kuriems dėl ydingos laikysenos skauda žandikaulio sąnarius, jau siunčia ir pas osteopatus, kartais - pas ausų ir nosies gydytojus, ortopedus arba neurologus. Šitaip bendradarbiaudami, išsprendžiame žandikaulio sąnario bėdas.

LAIDOS VEDĖJA: Gali atrodyti - kuo čia dėtas neurologas… Pasirodo, tai susiję su nervine įtampa, kuri žmogui pasireiškia dantų griežimu (medicininis terminas - bruksizmas)…

DAKTARĖ G. KOBS:  Taip. 80-85 prc. žmonių griežia dantimis arba laiko dantis stipriai sukandę. Tai yra susiję su stresu. Dėl to mes pacientus kartais siunčiame pas neurologus ir psichologus, kurie turėtų padėti susitvarkyti su tomis problemomis. Nes žmonės dažniausiai nesugeba suvaldyti streso ir įtampas iškrauna nesąmoningai - naktį grieždami dantimis.

Kita vertus, bruksizmas ne visada yra blogis. Aš ką tik grįžau iš bruksizmo temai skirto tarptautinio kongreso Vokietijoje. Ten labai įdomius naujausius tyrimus pristatė japonų specialistai. Jie nustatė, kad žmonės, kurie griežia dantimis, sumažina streso metu padidėjusį adrenalino kiekį, sureguliuoja cukraus kiekį kraujyje, užfiksuotos kitos funkcinės organizmo reakcijos. Žodžiu, japonai sako, kad dantų griežimas yra tarsi ventilis, per kurį žmogus iškrauna emocines įtampas. Ir tai yra gerai. Tik kartais ta bruksizmo jėga būna tokia stipri, kad pakenkia dantims ir žandikaulio sąnariams… 

 

Visą šio interviu garso įrašą galite išklausyti dviem būdais:

1) paspaudę šią nuorodą:

Atsiųsti (23.3 Mb)  

(atsiradusiame grotuvo lange susiraskite apytikriai 28-ąją įrašo minutę).

2) internetiniame Lietuvos radijo laidų archyve ieškodami 2010 m. sausio 10 dienos laidos “Sveikata”: http://www.lrt.lt/archyvas/?channel=234933&section=4&filter=2010-01-30&record=3674541_1264842000 

Rodyk draugams