Žandikaulio sąnario sutrikimai

Nuskilęs dantis (ypač priekinis) - baisus košmaras kiekvienam žmogui. Dažniausiai dantų traumas patiria vaikai: nukrenta nuo sūpynių, susižeidžia žaislais ar tiesiog griūna ir atsikelia be priekinių dantukų… Suaugusiems dantys dažniausiai nuskyla kramtant kietą maistą ar per nelaimingus atsitikimus, važiuojant dviračiu. Beje, dažniausiai tokios nelaimės nutinka savaitgalį ar vakare, kai jūsų gydytojas odontologas poilsiauja. Ką daryti, jei jei jūs ar jūsų vaikas staiga likote tik su puse priekinio danties?
Pirmiausia reikėtų surasti nuskilusią danties dalį ir laikyti ją seilėse, šaltame piene, vaistinėje įsigytame fiziologiniame tirpale ar bent paprastame vandenyje, kad neperdžiūtų. Tuomet reikia skubiai kreiptis į gydytoją odontologą, kad jis pabandytų „priklijuoti” atskilusią dalį. Kad ir kaip skambėtų keistai, nuskilęs nuosavas dantis yra geriausia plomba ir patvariausia (su sąlyga, jei tiksliai atitinka lūžį). Tik nenustebkite, jei „priklijuotos” danties dalies spalva keletą savaičių kiek skirsis nuo likusio danties. Tiek laiko reikės, kol nuskilusi dalis vėl prisisodrins skysčio. Spalva laikinai vėl pakisti gali, jei ilgai kvėpuosite per burną (pvz. jei sergate sloga) ir danties dalis vėl išsausės.
Jei po tokios traumos tenka endodontiškai gydyti šaknies kanalus, tai atliekama jau priklijavus nuskilusią danties dalį.
Tik tuo atveju, jeigu neįmanoma priklijuoti nuskilusios dalies, tada tenka dantį plombuoti kompozitu, gaminti keramikos laminantę arba vainikėlį.

Dr. G. Kobs odontologijos klinikoje visada siekiame išsaugoti kuo daugiau savų danties audinių, tad taikome šį dantų išsaugojimo būdą.
Jei nuskilo dantis - kreipkitės į mus: Kontaktai

.

.

.

Pixelio / R.B. muotrauka

Daugybę žmonių vargina nuolatiniai žandikaulio skausmai, traškesiai arba po nakties miego įsitempę veido raumenys… Tokie pacientai metų metais vaikšto nuo gydytojo pas gydytoją, ieško ligos priežasties, o bėda lieka neatpažinta. Kodėl? Todėl, kad jos net ir pavadinimas Lietuvoje vis dar mažai žinomas – tai krandiomandibuliarinė disfunkcija (kitaip tariant, kramtomosios sistemos vidinės sąveikos sutrikimas).
Viena iš moderniausių pagalbos priemonių – mikromasažas mechaniniu-magnetiniu rezonatoriumi „Matrixmobil®“. Dabar jis – jau ir Lietuvoje.

Dar visai neseniai tai buvo prieinama tik tarptautinės visuomenės elitui, pvz., nacionalinių rinktinių sportininkams. Maratono bėgikams arba biatlono atletams, po didelių krūvių kenčiantiems nuo pečių, nugaros arba pilvo preso raumenų skausmų, jau keletą metų sėkmingai buvo taikyta vadinamoji „MaRhyThe“ terapija, atpalaiduojanti raumenis. Ši terapija remiasi šiuolaikinio mokslo atrastu faktu: visos žmogaus organizmo ląstelės ritmingai vibruoja tol, kol yra gyvos. Naujausi fizikos tyrimai videomikroskopų pagalba yra įrodę, kad visų biologinių sistemų ląstelės veikia, ritmingai „pulsuodamos“ (8–12 judesių per sekundę). „Gyvenimas be ritmo – neegzistuoja“, – šitaip yra sakęs dar A. Einsteinas.

Naujos kartos masažas
Žmogaus skeletas drauge su raumenimis, sudarantis 45% kūno masės, evoliucijos eigoje išsivystė į didžiausią žmogaus „organą“ ir tuo pačiu pagrindinį mikrocirkuliarinių procesų „dirigentą“. Kai raumenų ir skeleto audiniuose šie mikrocirkuliariniai procesai sutrinka, o ląstelės nebepakankamai aprūpinamos deguonimi bei maitinimo medžiagomis ir deramai nebepašalina medžiagų apytakos produktų – prasideda ligos. Nes jeigu ląstelės „nebepulsuoja“ normaliai – gyvybinės fukcijos sutrinka.
XX amžiaus medicinos mokslas pasižymėjo tuo, kad įžengė į mikropasaulį: chirurgija išsivystė iki mikrochirurgijos, o fizioterapija – iki ląstelių biologinių procesų reguliavimo lygmens, kai atstatomi sutrikę medžiagų apykaitos procesai. „MaRhyThe“ terapija yra pažangiausia vibracinio masažo forma, pasiekianti gilesnius audinių sluoksnius, negu iki šiol. Ji simuliuoja natūralius vibracinius procesus ir tokiu būdu atstato įprastą ląstelių veiklą.

Jau ir pas mus

Nuo 2010 m. birželio mėnesio ir Lietuvoje jau įmanoima pasinaudoti Vokietijos Erlangeno universitete per 7 metus sukurta dr. U. Randollo terapija „MaRhyThe“, kuri ląstelių lygmenyje atstato sutrikusius mikrocirkuliacijos procesus. Ši patentuota terapija pirmiausia pradedama taikyti žandikaulio sąnario sutrikimų gydymui.

Išsamesnę informaciją suteiks:
Dr. G. Kobs odontologijos klinika
J. Balčikonio g. 3-295
LT-08221 Vilnius
Tel. (8-5) 261 1227

Kartkartėmis kažkas ūžia, zvimbia, spengia arba sudunda ausyje? Arba ūžia abiejose ausyse? Nežinote, ką daryti? Gal tai - liga?

Jeigu čia tas atvejis, kai pašalinius garsus girdi tik vienas žmogus, o aplinkiniai - ne, medikai lotyniškai pasakytų: Tinnitus aurium. Tai medicininis terminas įvairiems garsams ausyje įvardinti.

Tokiu atveju svarbiausia žinoti, kad nėra jokio pagrindo panikai. Yra būdų jums kvalifikuotai padėti ir Lietuvoje.

Jūs esate ne vienas

Tinnitus - viena labiausiai paplitusių klausos sutrikimo formų. Tyrimai rodo, kad 10-20 proc. gyventojų jau yra patyrę vienos ar kitos formos ūžimą ausyje (zvimbimą, spengimą ar kitokį keistą garsą) - kitaip tariant, tinnitus. Pasak statistikos, vidutiniškai kas ketvirtam žmogui, girdinčiam spengimą,  zvimbimą ar ūžimą ausyje, - kyla susirūpinimas: čia kažkas ne taip. Likusieji trys iš keturių paprasčiausiai ignoruoja problemą.

Diagnostika ir gydymas

Dažnai pasitaiko, kad pacientas kreipiasi į šeimos gydytoją arba nosies-gerklės-ausų specialistą, tačiau žmogui kaip ūžė, taip ir ūžia ausyje. Prasti specialistai? Ne! Paprasčiausiai dauguma žmonių net nesusimąsto, kad jei ausyje girdi pašalinius garsus - verta kreiptis į… gydytoją odontologą!

Kodėl? Todėl, kad ūžimas ausyje gali būti susijęs su žandikaulio arba dantų problemomis. Reikalas tas, kad žandikaulio raumenys yra artimai susiję su mažais ausies raumenimis. Kai žandikaulio sąnario raumenys labai smarkiai įtempiami, ausyje esantys raumenys refleksiškai įtempia ausies būgnelį. Net ir šitokiu būdu gali išgirsti pašalinių garsų, kurių aplinkiniai negirdės. Bet čia tik viena iš galimų tinnitus atsiradimo versijų, jų esama ir daugiau.

Bet kuriuo atveju, tokius dalykus išmano gydytojas odontologas - tik ne bet kuris, o tas, kuris specializuojasi būtent žandikaulio sąnarių gydyme (yra tokių ir Lietuvoje). 

Kaip gydys odontologas?

Be jokių chirurginių intervencijų! Pvz., specialiomis plastikinėmis sukandiminėmis kapomis - be jokių skausmingų procedūrų žandikaulio sąnarinės galvutės padėtis per 2-4 savaites grąžinama į normalią padėtį ir garsai ausyse išnyksta.

Tik svarbu nedelsiant kreiptis į specialistą, nes negydomas tinnitus ilgainiui tampa chroniška liga - tada  jau sudėtingiau.

.

IŠTRAUKA IŠ DR. GIEDRĖS KOBS INTERVIU LIETUVOS RADIJO LAIDAI ”SVEIKATA” 2010-01-31

DAKTARĖ G. KOBS:  Į mane kreipiasi vis daugiau žmonių - ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Rygos, Talino. Jie skundžiasi žandikaulio sąnario problemomis, nes dažnai šios ligos pas mus gydomos chirurginiu būdu, nors pasaulyje šiuo metu jas dažniausiai gydo konservatyviai, t. y. be chirurginių priemonių. Operacijomis žandikaulio ligos gydomos tik labai labai retais atvejais - kai specifinė liga nebeįveikiama kitais metodais.

LAIDOS VEDĖJA: Žandikaulio sąnarį taip pat vargina skausmai ir kitos bėdos…

DAKTARĖ G. KOBS:  Į žandikaulio sąnarį mes žiūrime kaip į aukščiausią stuburo vietą. Paciento apžiūrą pradedame nuo kojų: pirmiausia pėdos, tuomet kelio sąnariai, klubų sąnariai, stuburas ir žandikaulio sąnarys - aukščiausia stuburo vieta. Problema gali būti prasidėjusi nuo kojų, o atsiliepti žandikaulio sąnariams. Ir atvirkščiai. Todėl bendradarbiavimas su kitų specializacijų medikais yra labai svarbus - Japonijoje, Vokietijoje arba Austrijoje praktikuojamas jau labai seniai. Lietuvoje dar trūksta tarpdisciplininio bendradarbiavimo, tačiau mūsų klinika pacientus, kuriems dėl ydingos laikysenos skauda žandikaulio sąnarius, jau siunčia ir pas osteopatus, kartais - pas ausų ir nosies gydytojus, ortopedus arba neurologus. Šitaip bendradarbiaudami, išsprendžiame žandikaulio sąnario bėdas.

LAIDOS VEDĖJA: Gali atrodyti - kuo čia dėtas neurologas… Pasirodo, tai susiję su nervine įtampa, kuri žmogui pasireiškia dantų griežimu (medicininis terminas - bruksizmas)…

DAKTARĖ G. KOBS:  Taip. 80-85 prc. žmonių griežia dantimis arba laiko dantis stipriai sukandę. Tai yra susiję su stresu. Dėl to mes pacientus kartais siunčiame pas neurologus ir psichologus, kurie turėtų padėti susitvarkyti su tomis problemomis. Nes žmonės dažniausiai nesugeba suvaldyti streso ir įtampas iškrauna nesąmoningai - naktį grieždami dantimis.

Kita vertus, bruksizmas ne visada yra blogis. Aš ką tik grįžau iš bruksizmo temai skirto tarptautinio kongreso Vokietijoje. Ten labai įdomius naujausius tyrimus pristatė japonų specialistai. Jie nustatė, kad žmonės, kurie griežia dantimis, sumažina streso metu padidėjusį adrenalino kiekį, sureguliuoja cukraus kiekį kraujyje, užfiksuotos kitos funkcinės organizmo reakcijos. Žodžiu, japonai sako, kad dantų griežimas yra tarsi ventilis, per kurį žmogus iškrauna emocines įtampas. Ir tai yra gerai. Tik kartais ta bruksizmo jėga būna tokia stipri, kad pakenkia dantims ir žandikaulio sąnariams… 

Visą šio interviu garso įrašą galite išklausyti dviem būdais:

1) paspaudę šią nuorodą:

Atsiųsti (23.3 Mb)

(atsiradusiame grotuvo lange susiraskite apytikriai 28-ąją įrašo minutę).

2) internetiniame Lietuvos radijo laidų archyve ieškodami 2010 m. sausio 10 dienos laidos “Sveikata”: http://www.lrt.lt/archyvas/?channel=234933&section=4&filter=2010-01-30&record=3674541_1264842000 

Kad įmanoma išsinarinti žandikaulį, daugiau ar mažiau esame girdėję visi. Bet ar žinote apie kitokią bėdą - pasitaiko, kad žmogus staiga nebegali… išsižioti! Žandikauliai tarsi užrakinti - ir nė iš vietos. Būna ir šitaip! Ką tokiu atveju pravartu žinoti? Dėl ko taip atsitinka?

Dėl kokių priežasčių žmogus nebegali išsižioti

Išsižiojimo judesį gali apsunkinti:

• žandikaulio sąnario arba kramtomųjų raumenų uždegimas,
• žandikaulio sąnario disko išsprūdimas,
• komplikacijos po protinių dantų šalinimo operacijos,
• uždegimas ir patinimas dėl dygstančių protinių dantų,
• žandikaulis gali „užsirakinti” ir dėl stimuliuojančių preparatų vartojimo: amfetamino, „Ekstazy” ar kt.

Ką daryti, jei nebegaliu išsižioti?

Pirmiausia nepanikuoti. Žandikauliui užsirakinus dėl sąnarinio disko išnirimo, būtina kreiptis į gydytoją - žandikaulio sąnario specialistą.

Kol sąnarys funkcionuoja normaliai, mums išsižiojant, diskas juda kartu su žandikauliu (panašiai, kaip kojos kelio meniskas). Jei raumenys apkraunami per stipriai (įtampa, griežimas dantimis), diskas gali nuslysti į priekį, praslysti per vidurį arba atgal. Nuslydus diskui, išsižiojimo judesys apribojamas arba netgi užblokuojamas.

Gydytojas, ištyręs pacientą, paskirs fizioterapinių masažų kursą arba gydymą sukandimine kapa. Gydant bus atpalaiduojami raumenys ir išsižiojama vis lengviau.

Po gydymo būtina žandikaulio raumenis saugoti nuo įtampos, atsisakyti kramtomosios gumos, vengti kieto maisto. Padeda šilti kompresai prie žandikaulio sąnario.

Doc. dr. Giedrė Kobs

Wrw / Pixelio nuotrauka

Žandikaulis dažniausiai išnyra tuomet, kai stipriau nusižiovaujame arba plačiau išsižiojame. Kartais - ir dėl nelaimingo atsitikimo. Jeigu žandikaulis išniro vienoje pusėje, burna lieka atvira tik toje pusėje. Kai išnyra abi žandikaulio pusės, burna išlieka plačiai išžiota - neįmanoma susičiaupti. 

Kai kuriems žmonėms žandikaulio sąnarys išnyra nuolat. Toks pasikartojantis išnirimas vadinamas habitualiniu žandikaulio išnirimu.

Kokiu būdu žandikaulis išnyra? Išsižiojus, sąnarinė galvutė viršutiniame žandikaulyje išsprūsta iš sąnarinės duobės, tada sąnarys užsirakina ir žmogus nebegali susičiaupti.

Kaip elgtis?

Pirmiausia patartina skubiai kreiptis į gydytoją specialistą. Kokiu būdu jis padės? Atsistojęs pacientui už nugaros, gydytojas abiejų rankų nykščius padeda ant apatinio žandikaulio dantų eilių ir suima žandikaulį. Lengvai traukdamas žandikaulį į priekį ir žemyn, įstato sąnarines galvutes į sąnarines duobes. Po to dažniausia pagaminama apsauginė kapa.

Nepadarykite klaidos!

Jeigu ištiko tokia nelaimė, kad jums išniro žandikaulis, bet neturite galimybės tuoj pat kreiptis į gydytoją, jokiu būdu nebandykite jėga sučiaupti žandikaulių. Norint atstatyti žandikaulį, reikia padėti nykščius ant apatinių dantų eilių ir stipriai suimti žandikaulį. Lėtai traukiant žandikaulį į priekį ir po to patempiant žemyn, sąnarinė galvutė išlaisvinama iš nepalankios padėties. Tuomet ją galima įstatyti, apatinį žandikaulį stumiant žemyn ir atgal. Bet žinoma, pačiam tuo užsiimti galima nebent visiškai kraštutiniais atvejais. Geriausia pasirodyti specialistams.

Po žandikaulio išnirimo patartina vengti plačiai išsižioti ar kitaip traumuoti sąnarį.

Doc. dr. Giedrė Kobs 

Bredehorn J. / Pixelio nuotrauka

Kaip  pavadintų žmogų, girdintį garsus, kurių kiti negirdi? Jeigu prieš kelis šimtmečius - bepročiu. Gal net pavojingu visuomenei. O jeigu šiandien? Bent jau medikas pagalvotų: o gal čia tinnitus atvejis? Išvertę šį lotynišką terminą, gautume sveikatos sutrikimą, lietuviškai vadinamą taip: ūžimas ausyse. Beje, XIX amžiaus čekų kompozitoriaus Bedržicho Smetanos dėka dabar ir visai sveiki žmonės gali įsivaizduoti, kaip tose ausyse ūžia vargšams ligoniams, kuriuos kamuoja tinnitus (savo styginių kvarteto Nr. 1 E moll „Iš mano gyvenimo” finale B. Smetana smuikais ir violančelėmis pabandė atkurti tą chronišką ūžimą ausyse, kuris jį ilgą laiką vargino).

Dėl ko ūžia ausyse?

            Ūžimas ausyje  (spengimas, zvimbimas) gali atsirasti dėl įvairių priežasčių: viduriniosios ausies uždegimo, didelio triukšmo sukeltos traumos, streso. Dauguma žmonių dėl šių nusiskundimų kreipiasi į šeimos gydytoją arba ausų gydytoją. Tačiau mažai kas žino, kad šią problemą dažnai gali išspręsti gydytojas odontologas, nes varginantis ūžimas ausyje gali būti atsiradęs ir dėl netaisyklingos žandikaulio sąnario padėties.

Kas gi sukelia tuos žandikaulio sąnario sutrikimus, dėl kurių žmogui net pradeda ūžti ausyse? Galimi skirtingi variantai:

• netaisyklingai išdygę dantys,
• įprotis kramtyti viena puse,
• netinkami dantų protezai,
• griežimas dantimis miegant.

Kuo padeda odontologas

Kai pasikeičia dantų sąkandis, apatinis žandikaulis pasidaro nebestabilus, o žandikaulio sąnario galvutė pasislenka. Sukandant, sąnarinė galvutė ima judėti atgal - viduriniosios ausies link, užspausdama nervus. Tarp sąnarinės galvutės ir viduriniosios ausies yra tik plonytė kaulinė plokštelė. Nuo pastovaus sąnarinės galvutės spaudimo bei kramtomųjų raumenų įtampos ir atsiranda ūžimas ausyse. Spengti ausyse gali ir dėl trūkstamų prieškrūminių ar krūminių dantų.

Štai tokiais atvejais ir reikalinga gydytojo odontologo pagalba (tik ne bet kokio, o tokio, kuris specializuojasi būtent žandikaulio sąnario sutrikimų gydyme).  Plastikinės sukandiminės kapos pagalba odontologas grąžina žandikaulio sąnario galvutę į įprastinę padėtį. Naudojant kapas, ūžimas ausyse ir žandikaulio sąnario skausmai dažniausiai praeina per 2-4 savaites. Žinoma, kiekvienas nori pasveikti kuo greičiau, todėl gydytojas paprastai rekomenduoja ir specialius pratimus (pvz. sukąsti šiaudelį ar laikyti ranka parėmus smakrą).

Doc. dr. Giedrė Kobs 

Daniel Stricker / Pixelio nuotrauka

Naktį žmonės bando atsikratyti prabėgusios dienos streso. Kai kurie jį mėgina… sumalti dantimis. Miegodami nepastebime, kas dedasi mūsų burnoje. Tuo tarpu ten dantys smarkiai ”kanda” vieni kitiems, kramtomieji raumenys spaudžia, žandikauliai mala, ir viskas vyksta nevalingai - tam, kad atsikratytume per dieną susikaupusios įtampos.

Dantų griežimas - kas tai?

Trumpai tariant, tai stiprūs žandikaulių judesiai, dažniausiai pasireiškiantys miego metu. Pačiam žmogui nekontroliuojant, viršutinė dantų eilė trinasi į apatinę. Aplinkiniai girdi nemalonų girgždantį garsą, pats žmogus savo griežiamų dantų paprastai neišgirsta. Anksčiau manyta, kad dantų griežimas yra liga, tačiau modernesnis požiūris sako, kad tai yra greičiau liguistas įprotis, bet ne liga.

Paplitęs labiau, negu atrodo

Studijos rodo, kad naktį dantimis griežia iki 85% suaugusių žmonių. Nuo dantų griežimo sukeltų pasekmių kenčia kas 3-ias pilnametis. Kad turi bėdų dėl dantų griežimo patys pripažįsta 5-20% apklaustųjų. Pats žmogus dažniausiai nežino, kad jis miegodamas griežia dantimis - tą dažniau pastebi gyvenantieji kartu.

Dantų griežimo priežastys ir pasekmės

Nors griežimas dantimis tyrinėtojų aprašomas nuo 1934 m., mokslas dar nėra atsakęs į visus klausimus. Tarkim, kiek šis įprotis yra nulemtas genetiškai.

Visgi ekspertai sutaria, kad pagrindinis rizikos faktorius, sukeliantis griežimą dantimis - nuolatinis stresas darbe arba privačiame gyvenime. Rečiau pasitaikančios priežastys: žandikaulio ligos arba netinkami dantų protezai.

Viena vertus, naktinis griežimas dantimis yra naudingas - taip žmonės iškrauna susikaupusį stresą, ir jis nekenkia kitiems vidaus organams. Antra vertus, jeigu dantys nugriežiami tiek, kad pakinta sukandimas, gali prasidėti kramtomosios sistemos susirgimai (kraniomandibuliarinė disfunkcija).

Žmonės, kurie naktį griežia dantimis arba smarkiai juos sukanda, atsibudę junta skausmingai įtemptus kramtomuosius raumenis. Ryte gali net skaudėti galvą arba nugarą.

Gydytojas odontologas gali padėti atpalaiduoti raumenis sukandiminėmis kapomis arba specialiais pratimais.

Doc. dr. Giedrė Kobs

 Anita Winkler / Pixelio notrauka

Žandikaulio sąnario skausmai arba žandikaulio sąnario traškesiai dažnai atsiranda dėl žandikaulio sąnarių perkrovos. Pernelyg didelį krūvį žandikaulio sąnariams gali sukelti:

• netaisyklinga dantų padėtis (netaisyklingas sukandimas),
• dantų praradimas,
• griežimas dantimis (arba įprotis laikyti sukastus dantis).

Šiame straipsnyje - apie pirmąją aukščiau paminėtą priežastį. 

Netaisyklingas sąkandis      

Tik nedaugelis žmonių turi visiškai tiesius dantis ir gali džiaugtis taisyklingu sukandimu. Kreivi, persidengę arba reti dantys ne tik negražiai atrodo, bet ir trukdo kramtyti, aiškiai kalbėti, gerai išsivalyti dantis.

Šiuolaikinė medicina dantis gali ištiesinti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, sąkandį įmanoma pataisyti net senyvo amžiaus žmonėms.

Klasikinė netaisyklingo sukandimo gydymo priemonė

Dažniausiai naudojami ir visiems geriausiai žinomi - prie dantų paviršiaus iš išorinės pusės priklijuojami ir specialiais vieliniais lankais sujungiami breketai, kuriuos pacientas nešioja ištisą parą - kaip tik todėl jie ir yra tokie veiksmingi. Tradiciniai breketai yra iš blizgančio metalo, tačiau jau būna ir dantų spalvos arba permatomų breketų, kurie mažiau pastebimi

Kai po kurio laiko dantys bent kiek pasislenka reikiama kryptimi, gydytojas sureguliuoja spaudimo jėgą, patempdamas lankus (dėl šios priežasties tenka reguliariai apsilankyti pás ortodontą). Pirmieji rezultatai pastebimi jau po keleto savaičių, tačiau visas netaisyklingo sukandimo gydymo procesas užtrunka iki 2 metų.

Kad dantys po gydymo nesugrįžtų atgal į senąsias vietas, rezultatą būtina stabilizuoti - pacientas dar kurį laiką turi nešioti atitinkamą įtaisą, kuris gali būti:

• išimamas (naudojamas tik naktį) arba
• įtvirtinamas (tai prie vidinės dantų pusės tvirtinama nepastebima speciali viela, prie kurios pacientas greitai pripranta).

Kiti aparatai suaugusiųjų netaisyklingo sukandimo gydymui:

• „Lingualinė” technika (kai breketai tvirtinami ne prie išorinės, bet prie vidinės dantų pusės ir todėl aplinkiniams žmonėms yra nepastebimi);
• Išimamos permatomo plastiko kapos (kai kompiuterinėmis programomis individualiai konkrečiam pacientui paruošiamas išimamų kapų rinkinys, palaipsniui taisantis dantų iškrypimą: pirmoji kapa nešiojama 14 dienų, po to naudojama antroji ir t. t.);
• Specialūs nepastebimi aparatai (vieni iš jų kaištinių štiftų pagalba atremiami į žandikaulį, kiti - laikosi  atremti į gomurį ir dantį; rezultatas pasiekiamas greičiau).

Doc. dr. Giedrė Kobs

Didžiausia grėsmė sveikatai

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis vienas didžiausių XXI amžiaus pavojų sveikatai, įtakojantis 80% susirgimų, yra stresas. Žmonės, patiriantys stresą, įvairiai bando su juo kovoti: vieni sportuoja, kiti daug valgo. Treti griežia dantimis (žinoma, nevalingai, per miegus).

Griežimas dantimis

Naktį dantimis griežia iki 85% visų suaugusių žmonių, nuo griežimo sukeltų pasekmių kenčia vidutiniškai kas 3-ias suaugęs žmogus. Pagrindinė priežastis, sukelianti griežimą dantimis - stresas. Pats žmogus dažniausiai nežino, kad jis miegodamas griežia dantimis - tą dažniau pastebi gyvenantieji kartu.

Viena vertus, naktinis griežimas dantimis yra naudingas - taip žmonės iškrauna susikaupusį stresą, ir jis nekenkia kitiems vidaus organams. Antra vertus, jeigu dantys nugriežiami tiek, kad pakinta sukandimas, gali prasidėti kramtomosios sistemos susirgimai, kurie bendrai vadinami Lietuvoje dar nauju terminu - kraniomandibuliarinė disfunkcija.

Kuo pasireiškia

Kraniomandibuliarinė disfunkcija pasireiškia žandikaulio sąnario traškesiais, kramtomųjų raumenų įtampa ir skausmais. Kiti galimi požymiai: garsai ausyse, galvos skausmas arba svaigimas. Kadangi galvos, kaklo ir kramtomieji raumenys yra susieti su stuburu, kraniomandibuliarinė disfunkcija gali daryti įtakos viso kūno sveikatai.

Bendradarbiauja daugelio sričių medikai

Nustatant kraniomandibuliarinę disfunkciją reikalinga kompleksinė diagnostika: ne tik apžiūra bei diagnostiniai matavimai, bet ir speciali klausimų anketa, padedanti išsiaiškinti ligos priežastis ir patiriamo streso šaltinius. Išsiaiškinant ligos priežastį ir gydant ligonį, gydytojas odontologas į pagalbą kartais kviečia ir kitų medicinos sričių specialistus, kurių specializacija yra skausmo terapija, bendrosios praktikos ir vidaus ligų medicina, ausų, nosies ir gerklės ligos, ortopedija, neurologija, psichologija, psichoterapija ir osteopatija. Tarpdisciplininis gydymas padeda greičiau pasiekti gerų rezultatų.

Išsamiau apie kraniomandibuliarinę disfunkciją skaitykite straipsnyje „Kas yra kraniomandibuliarinė disfunkcija?”

Doc. dr. Giedrė Kobs

Andreas Stix / Pixelio nuotrauka